Dažnai žiniasklaidoje girdime ir matome, jog mūsų šalyje trūksta darbuotojų. Ypatingai skundžiasi ūkininkai ir regionuose esantys verslai bei kitos įmonės, kurioms reikia įvairios kvalifikacijos darbuotojų. Daugelis jaunimo nori likti didžiuosiuose šalies miestuose, dirbti darbus prie kompiuterio.. O fiziniai darbai kaip statybos ar ūkio darbai regionuose jų nebevilioja, nors čia yra mažesnės pragyvenimo išlaidos. O pats atlyginimas dažnai siekia ir viršija pačių didmiesčių. Natūraliai gali iškilti klausimas: kas dirbs šiuos fizinius darbus ateityje, besikeičiant Lietuvos demografiniai padėčiai? Ar turėsime vežtis darbo jėgos iš užsienio? Šiuos ir panašius klausimus norime aptarti šiandienos straipsnyje ir pasidalinti savo asmenine nuomone ir pastebėjimais.
Tendencijos:
Panašu, jog šios problemos niekur nedings. Aišku, dalį darbuotojų pakeis įvairūs mechanizmai ir robotai. Jau galime pastebėti kaip Vokietijoje jau yra atliekami testiniai bandomieji važiavimai su pilnai automatinėmis mašinomis ir vilkikais. Kurie patys nuskaito kelio ženklus, matuoja atstumus, pristabdo esant kliūtims. Tas pats yra ir su mūsų minėtu žemės ūkio sektoriumi, kuomet brangi technika yra nustatoma pagalbinių programėlių pagalba ir pati save valdo. Atkreipkite dėmesį, kaip sumažėjo kasininkų skaičius, atsiradus savitarnos kasoms parduotuvėse. Prognozės tokios, jog ateityje turėsime parduotuves be kasų. Tad šiems darbuotojams netrukus reikės pakeisti profesiją, o tai atlikti geriau kuo anksčiau!
Skaitmenizacijos ir pandemijos poveikis
Mūsų manymu, žmonės itin atpratino dirbti pandemija. Patogu buvo gyventi ant prastovų ar kitų išmokų ir turėti daugybę laisvo laiko. Nors ir siūlomos algos jau vejasi vakarų Europos lygį, dirbti norinčių Lietuvių vis tiek nėra. Tad turime paradoksą, rekordinį skaičių laisvų darbo vietų ir rekordinį bedarbių skaičių. Mūsų asmenine nuomone, visos šios problemos turėtų būti išspręstos, kuomet baigsis nedarbingumo išmokos, kurias linkę iki maksimumo išnaudoti tautiečiai. Nes priešingu atveju mus išgelbės tik iš užsienio atvežti emigrantai, kurių jau dabar aktyviai prašo verslas.
Itin didelis trūkumas aukštos kvalifikacijos darbuotojų
Trūkumas taip pat jaučiamas aukštesnio lygio profesijų. Tai įvairūs inžineriai, informacinių technologijų specialistai, medicinos atstovai bei pardavimo specialistai. Šiai dienai lengviausia išeitis spręsti personalo trūkumo klausimus, juos patikėti šias užduotis profesionalams, darbuotojų paieška užsiimančiomis įmonėmis. Šiomis dienomis dėl aukšto lygio specialistų įmonės konkuruoja tarpusavyje, o pasirinkimo teisę įgauna nebe darbdavys, o pats darbuotojas. Tai keičia „žaidimo” procesus iš esmės.
