Energinio naudingumo sertifikatas yra dokumentas, kuris ne tik įrodo pastato energinį efektyvumą, bet ir gali turėti tiesioginę įtaką būsto rinkos vertei, eksploatacinėms išlaidoms bei netgi finansavimo galimybėms. Kadangi energinio naudingumo sertifikavimas Lietuvoje yra reglamentuotas teisiniais reikalavimais, šį procesą būtina suprasti išsamiai, kad būtų išvengta klaidų ar delsimo.
Sertifikato gavimas nėra vien formalumas – tai išsamus pastato vertinimo procesas, kuris leidžia nustatyti būsto šilumines savybes, šildymo efektyvumą, ventiliacijos sistemas ir bendrą energijos sąnaudų optimizavimą. Kiekvienas, planuojantis parduoti, išnuomoti ar renovuoti būstą, turėtų iš anksto pasirūpinti dokumentais ir žinoti, kokių žingsnių laikytis norint užtikrinti sklandų sertifikavimo procesą.
Kada būtina turėti energinio naudingumo sertifikatą
Energinio naudingumo sertifikatas yra privalomas tam tikrais atvejais. Lietuvos teisės aktai numato, kad jį būtina turėti:
- Pardavimo ar nuomos metu – nuo 2013 m. visi nauji ir parduodami ar išnuomojami pastatai privalo turėti šį dokumentą.
- Naujos statybos atveju – pastatai turi atitikti tam tikrus energijos vartojimo standartus, todėl sertifikavimas yra būtinas baigus statybas.
- Atliekant renovaciją – jei renovacija keičia pastato energines charakteristikas, pavyzdžiui, keičiama šildymo sistema ar atliekamas išorės sienų šiltinimas, sertifikato atnaujinimas yra reikalingas.
Svarbu pažymėti, kad daugiabučių pastatų gyventojai taip pat gali inicijuoti viso namo energinio efektyvumo vertinimą, ypač jei planuojama modernizacija ar siekiama gauti valstybės paramą renovacijai.
Pagrindiniai sertifikavimo etapai
Energinio naudingumo sertifikavimo procesas susideda iš kelių esminių žingsnių. Jų laikymasis užtikrina, kad sertifikatas būtų išduotas kuo greičiau ir tiksliau atspindėtų pastato energijos sąnaudas.
Specialistų pasirinkimas
Pirmasis žingsnis – susirasti licencijuotą specialistą ar įmonę, turinčią teisę išduoti energinio naudingumo sertifikatą. Svarbu pasirinkti kvalifikuotą ekspertą, kuris turi patirties vertinant būsto energinį efektyvumą ir gali pateikti profesionalią konsultaciją dėl būsimų patobulinimų.
Dauguma šią paslaugą teikiančių įmonių siūlo ne tik sertifikavimo paslaugas, bet ir išankstinę analizę, leidžiančią įvertinti, ar galima pakelti pastato energinę klasę prieš oficialų vertinimą.
Reikalingų dokumentų pateikimas
Norint pradėti sertifikavimo procesą, būtina pateikti tam tikrus dokumentus, kuriuose pateikiama esminė informacija apie pastato charakteristikas. Tai gali būti:
- Pastato ar buto kadastriniai matavimai
- Statybos leidimas (jei pastatas naujas)
- Šildymo sistemos techninė dokumentacija
- Ventiliacijos ir rekuperacinės sistemos duomenys (jei taikoma)
- Sienų, stogo ir grindų izoliacijos informacija
Kai kuriais atvejais gali prireikti papildomos dokumentacijos, ypač jei pastatas yra išskirtinis arba jame buvo atlikta neoficialių pertvarkymų.
Pastato vertinimas vietoje
Surinkus dokumentus, ekspertai atvyksta į vietą, kur atlieka būsto apžiūrą. Vertinimo metu specialistai analizuoja:
- Sienų, stogo ir grindų šiluminę varžą
- Langų ir durų sandarumą
- Šildymo sistemos efektyvumą
- Ventiliacijos ir oro pralaidumo rodiklius
- Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą (pvz., saulės baterijas, geoterminį šildymą)
Kuo tiksliau pateikti duomenys apie pastato konstrukcijas ir inžinerines sistemas, tuo tikslesnis bus sertifikato įvertinimas.
Energijos vartojimo skaičiavimai
Remiantis surinktais duomenimis, atliekami energijos sąnaudų skaičiavimai, kurie leidžia nustatyti pastato energinę klasę. Lietuvoje naudojama nuo A++ (labai efektyvus) iki G (mažiausiai efektyvus) skalė, kurioje A++ reiškia beveik nulinių energijos sąnaudų pastatą, o G – itin prastą energetinę būklę.
Jei sertifikavimo metu nustatoma, kad pastatas sunaudoja daugiau energijos, nei tikėtasi, ekspertai dažniausiai pateikia rekomendacijas, kaip galima būtų pakelti energinę klasę. Tai gali būti izoliacijos storinimas, langų keitimas ar šildymo sistemos modernizavimas.
Sertifikato išdavimas
Baigus skaičiavimus ir analizę, paruošiamas oficialus energinio naudingumo sertifikatas, kuris registruojamas ir tampa oficialiu dokumentu, patvirtinančiu pastato energinę klasę.
Sertifikatas išduodamas elektroniniu formatu ir galioja 10 metų, tačiau jei per šį laikotarpį pastatas yra modernizuojamas ar atliekami esminiai pakeitimai, būtina atlikti naują vertinimą.
Ko nepamiršti prieš pradedant sertifikavimo procesą
Norint užtikrinti, kad sertifikavimas vyktų sklandžiai ir rezultatai būtų kuo palankesni, rekomenduojama atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų:
- Pasiruoškite iš anksto. Jei planuojate parduoti ar išnuomoti būstą, sertifikatu verta pasirūpinti anksčiau, kad vėliau nereikėtų laukti skubaus jo išdavimo.
- Įvertinkite smulkius patobulinimus. Net paprasti pokyčiai, kaip sandarinimo juostos aplink langus ar termostato įrengimas, gali turėti įtakos galutiniam sertifikato įvertinimui.
- Rinkitės patikimus specialistus. Licencijuoti ekspertai ne tik išduos sertifikatą, bet ir pateiks naudingas įžvalgas dėl galimų patobulinimų.
- Patikrinkite dokumentaciją. Jei jūsų būste buvo atlikti bet kokie esminiai pokyčiai, pvz., šildymo sistemos atnaujinimas ar sienų apšiltinimas, pasirūpinkite, kad šie duomenys būtų atnaujinti ir pateikti sertifikavimo metu.
Nors energinio naudingumo sertifikatas kai kuriais atvejais yra privalomas dokumentas, jis taip pat tampa ir puikiu įrankiu, leidžiančiu įvertinti pastato eksploatacines sąnaudas bei galimus energijos taupymo sprendimus. Tinkamai pasiruošus sertifikavimo procesui, galima ne tik sutaupyti laiką, bet ir gauti maksimaliai gerą energinio efektyvumo įvertinimą.
