85-ojo Jubiliejaus proga pagerbtas Stasys Liutvinavičius

veliuo100 1674    Veliuonos mokytoją ekspertą, Lietuvos garbės kraštotyrininką, respublikinės kategorijos gidą, literatą Stasį Liutvinavičių pažįsta visi. Gegužės 12 d. jam sukako 85 metai, tačiau vis dar greitas, energingas, nenuilstatantis. Jurbarko raj. SVB jis buvo pagerbtas gegužės 15 d. Renginys prasidėjo A. Sodeikos meno mokyklos kanklininkių Augustės ir Ingos atliekamais kūriniais (mokytoja Rima Balčiūnienė). Bibliotekininkė J. Korsakaitė, organizavusi šį susitikimą, p. Stasį pristatė dar ir kaip Veliuonos A. ir J. Juškų gimnazijos garbės narį, muziejininką (įkūręs Veliuonos kraštotyros, Veliuonos mokyklos literatūros muziejus ir Z. Masaitytės ekspoziciją Gausantiškių mokykloje), Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narį, sambūrio „Junigeda“ tarybos narį, Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos komiteto narį, esperantininką, bibliotekininką. S. Liutvinavičius yra apdovanotas Jurbarko rajono savivaldybės ženklu „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“. Jis t. p. JAV lietuvių premijos, TV viktorinos „Moki žodį – žinai kelią“ ir įvairių kitų konkursų laureatas. Mokytojo kraitelėje – daugiau kaip 200 autorinių straipsnių respublikinėje ir rajono spaudoje (kraštotyros, lietuvių kalbos ir literatūros mokymo temomis). Jis yra monografijos „Veliuona“ („Lietuvos valsčių“ serija) bendraautorius. Išleidęs lankstinuką „Veliuona – urbanistikos paminklas, istorinis-landšaftinis draustinis“, brošiūras „Veliuona: Svarbiausios žinios“ ir „Veliuonos šv. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčia“, knygelę „Veliuonos sakmės ir padavimai“. Išėjusios jau penkios poezijos knygelės: „Takai, keleliai (2006), „Mūsų širdys“ (2008), „Sūnaus dovana“ (2010), „Žodžiai iš kaimo“(2010), „Mokyklos šviesa“ (2011). Jo eilėraščiai spausdinti mūsų „Švieselės“ 2005 metų almanache, gal devyniuose Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos leidiniuose. Stasys Liutvinavičius turbūt yra vienintelis mūsų krašto literatas, kuriantis giesmes ir maldas. Šio susitikimo metu pristatyta jo kūrybos rinktinė „Einu per laiką“. Knygą padėjo išleisti buvusi auklėtinė, Pelesos mokyklos lietuvių kalbos mokytoja V.Radauskaitė. Autorius sakė, kad nė vienos knygos nėra leidęs už savo pinigus – vis kas nors padeda. Ir tuo nė kiek nesistebi, nes p. Stasys t. p. yra paslaugus, visus savo mokinius vadina sūnumis ir dukromis.

   Kaip pats autorius sako, jo „dainos be žodžių puošmenos“, „neskambūs dainų rimai,/ bet gražūs, paprasti“. Eilėraščiai neįmantrūs, bet dailūs, o temos – pačios įvairiausios, nes jam rūpi viskas: ir mokinių savijauta, ir negimę vaikeliai, ir lietuvių emigracija, ir patriotizmas, ir dorovė, ir mūsų kalba, apdainuoja tėviškę, Veliuoną, ąžuolus. Poezijoje sutelpa ir visa autoriaus biografija. Yra ir satyrinių (autorius turi stiprų jumoro jausmą, mėgsta juokauti, „šposus“ krėsti), ir politinių eilėraščių. Poezijos klausytojams paskaitė keturios A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleivės bei bibliotekininkė L. Navickienė.

   Stasys Liutvinavičius papasakojo apie savo jaunystėje duotus įžadus negerti, nerūkyti, įsigyti aukštąjį išsilavinimą, mylėti Tėvynę. Kaip ir kiekviena proga, pasidžiaugė, kad 40 jo mokinių tapo mokytojais, bibliotekininkais, žurnalistais. Viena jo „duktė“ dirba ir Jurbarko viešojoje bibliotekoje. Išdavė paslaptį, iš kur jo veide – neblėstanti šypsena. Juk gyvenimas buvo nelengvas, pažymėtas netektimis ir nepritekliais, o ir dabar ištikimai slaugo žmoną Mariją... Bet šypsotis – dar vienas jo priesakas sau.

   Apie mokytojo literatūrinį talentą ir meilę gimtinei papasakojo buvusi inspektorė, mokytoja O. A. Macevičienė. Savivaldybės Etnokultūros specialistė R. Kliukienė sakė, kad Veliuonai reikia tik pavydėti tokio žmogaus ir linkėti, kad tokių patriotų atsirastų kiekviename krašte. Švietimo skyriaus vedėjas A. Gvildys sakė, kad jį labai sujaudinę skaidrėje (renginio metu buvo rodomos ekrane), be kitų mokytojui skirtų epitetų, užrašyti žodžiai „doras žmogus“. Jis t. p. prisiminė, kaip mokytojas saugojo mokinius nuo ateistinės ideologijos. Garbingu ir veikliu savo gyventoju pasidžiaugė mokytoją į Jurbarką atvežęs Veliuonos seniūnas E. Mikšta.Už eiles, kurias skaito beveik visuose koncertuose, dėkojo „Veliuoniečio“ vadovė A. Baublienė. Nusidriekė sveikintojų eilė. Visų klausytojų vardu jubiliatui padėkojo bibliotekos direktorė Nijolė Masiulienė ir renginio vedėja Jūratė, palinkėjusi jam jo paties žodžiais: „Te dainos netyla/ Tegimsta vis jausmas -/ Išsaugoki lyrą ir kurki eiles“.

   Gaila, kad norintys negalėjo įsigyti rinktinės, nes autorius neturi pinigėlių jai išpirkti iš leidyklos. Bibliotekoje veikė S. Liutvinavičiaus knygų paroda „Gyvenimas mano tik man buvo skirtas, todėl nemylėti jo negaliu“.

J. Korsakaitė

{webgallery} veliuo100 1646veliuo100 1647veliuo100 1651veliuo100 1659veliuo100 1661veliuo100 1664veliuo100 1665veliuo100 1667veliuo100 1668veliuo100 1670veliuo100 1672veliuo100 1673veliuo100 1674veliuo100 1675veliuo100 1678{/webgallery}

Komentuokite

Komentuokite kaip svečias

0
sąlygomis ir taisyklėmis.

Komentarai

  • Komentarų nerasta