Susitikimas su profesoriumi miškininku Romualdu Deltuva ir knygos „Povilas Matulionis: ateities pradžia tai mes“ pristatymas

Vasario 26 dieną, Jaunųjų miško bičiulių būrelio „Girinukas“  vadovės L. Pocienės kvietimu, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje vyko susitikimas su miškininku – profesoriumi Romualdu Deltuva. Tai buvęs tryliktasis Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius. Jis parašė monografiją apie Povilą Matulionį.  Knygoje išsamiai pasakojama apie vienos ryškiausių Lietuvos XIX a. pab. – XX a. pr. tautinio sąjūdžio asmenybių, daugelio lietuviškos kultūrinės veiklos barų pradininko ir dalyvio, miškininko, kupiškėno Povilo Matulionio (1860-1932) gyvenimą ir veiklą. R. Deltuvas papasakojo, kad jo studijų laikais (į Žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą įstojęs 1960 m.) apie P. Matulionį buvo mažai kalbama. Tuometinė valdžia jo asmenybę, matyt, vertino nelabai palankiai. Profesorius nepriklausė jokiai partijai, bet buvo šaulys, Vilniui vaduoti sąjungos narys, aktyviai reiškėsi skatinant šiame krašte lietuvybę.Knygos autorius pabrėžė, kad P. Matulionis buvo ne tik miškininkas. Lietuvai svarbūs ir kiti jo nuveikti darbai. Pagrindinis šios monografijos tikslas ir buvo - atskleisti, ką jis nuveikė reikšmingo visuose savo veiklos baruose. Ypač Vilniaus krašte nuo jo iniciatyvų daug kas prasidėjo - ir lietuviškos pamaldos bažnyčioje, ir lietuviški spektakliai.
„Man P. Matulionis atsiskleidė, kaip idealistas, per daug mylėjęs Lietuvą. Būsimai žmonai lenkei prieš vestuves pasakė, kad trečdalį savo atlyginimo jis skirsiąs lietuvybės skatinimo reikalams. Taip ir darė. Žmona jį suprato ir palaikė. Abu jo sūnūs tapo Lietuvos kariuomenės savanoriais.
Deja, profesorius neturėjo politinio užnugario. Dar septyniasdešimties nesulaukęs buvo laikomas seneliu ir išprašytas iš darbo. Aukodamas visuomeninei veiklai turtų nesusikrovė. Atsisakė jam siūlomo sklypo namui statyti Kaune. Senatvę svajojo praleisti Kupiškyje, kur turėjo namuką. Taip ir nutiko. Tik neilgai buvo lemta čia jam užsibūti. Pasiligojęs turėjo persikelti pas dukrą į Šiaulių r., į Aleksandrijos dvarą. Čia mirė ir yra palaidotas", - pasakojo R. Deltuvas.
Pristatant knygą susirinkusiems profesorius  skaitė knygos ištraukas, kuriose rašoma ir apie Veliuoną. Šią monografiją jis rašė trejus metus. Visiems buvo įdomu kodėl toks knygos pavadinimas. Autorius sakė, kad knygos pavadinimas irgi neatsitiktinis. Tai paties P. Matulionio išsakytas gyvenimo siekis dirbti lietuvybės, visos tautos labui, taikliai nusakantis tų darbų prasmę, reikšmę ir skambąs kaip priesaikas dabarties žmonėms - „Ateities pradžia - tai mes".  Susitikimo pabaigoje direktoriaus pavaduotoja L. Pranaitienė padėkojo profesoriui už puikų renginį ir įteikė atminimo dovanėlę, bei pakvietė ekskursijai po mūsų gimnaziją. Taip pat profesoriui dovanų įteikė ir Jurbarko miškų urėdijos urėdas Faustas Bakys. Susitikime taip pat dalyvavo jaunųjų miško bičiulių koordinatorė D. Mačiežienė, mūsų būrelio globėjas A. Pocius ir kiti miškininkai. Mes, jaunieji miško bičiuliai, dėkojame savo būrelio vadovei L. Pocienei, nes šio susitikimo metu praplėtėme ir pagilinome savo biologijos, gamtos, geografijos ir istorijos žinias.
                                                                   Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos JMMB „Girinukas“ narė, IG klasės mokinė Ida Masaitytė


Komentuokite

Komentuokite kaip svečias

0
sąlygomis ir taisyklėmis.

Komentarai

  • Komentarų nerasta