Kaip kovoti su cholesteroliu?

Dėl didelio sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Statistikos duomenimis, kas antra mirtis Lietuvoje kyla dėl širdies ar kraujotakos sistemos sutrikimų. Daugiausiai gyvybių pasiglemžia miokardo infarktas, šiek tiek mažiau – insultas. Apie vieną iš veiksnių – kraujagysles kemšantį cholesterolį, jo funkcijas ir mažinimo būdus kalbamės su šeimos gydytoja Jūrate Karpoviene.
        Gerbiama gydytoja, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos nusineša daugiausiai gyvybių. Sakykite, kodėl jos tokios dažnos Lietuvoje ir, ko gero, visame pasaulyje?
        Pati didžiausia problema – daugelis žmonių suvokia, jog reikia rūpintis sveikata per vėlai. Jaunas žmogus įsivaizduoja, kad yra sveikas ir tai suvokia kaip savaime suprantamą dalyką.
Savo sveikata reikia pradėti rūpintis ankstyvame amžiuje – tėvai turi mokinti vaikus tai daryti, suteikti tam sąlygas. Kiekvienas subrendęs žmogus gali parūpintis savo sveikata ir daryti labai stiprią įtaką širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Žinoma, yra tam tikri veiksniai, kuriems mes negalime daryti įtakos, bet didžiąją dalį žmogus gali keisti pats – savo gyvenimo įpročius – ir taip sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų atsiradimo riziką.
        Kokie rizikos veiksniai yra patys pavojingiausi?
        Pats sudėtingiausias veiksnys, turintis didžiausią įtaką – neteisinga mityba. Vyrauja nuomonė, kad geras maistas, tai – riebus maistas.
Labai didele problema tampa dideliais kiekiais vartojami angliavandeniai ir metabolinės, t. y. medžiagų apykaitos, problemos. Mes joms galime daryti labai stiprią įtaką, t. y. teisingai maitinantis galime sumažinti riebalų ir angliavandenių perteklinį kiekį savo organizme.
        Mūsų seneliai ir proseneliai valgė lietuviškus rūkytus lašinius, tačiau širdies ligos jų taip nekankino.
        Taip yra dėl to, kad mūsų seneliai ir močiutės, kiek suvalgydavo, tiek ir išdirbdavo laukuose. Dabar mes suvartojame per daug kalorijų, gauname per daug maisto medžiagų, kurios, per dieną, lieka nesunaudotos. Jos kaupiasi tam tikrose vietose, tam tikruose organuose blogųjų medžiagų pavidalu. Yra sakoma, kas per daug, tas – nesveika. Žinoma, reikia ir angliavandenių, ir riebalų, ir baltymų, bet jeigu mes nieko neveikiame tą dieną arba nėra visiškai jokios fizinės veiklos, mes turėtume pagalvoti – gal mums mažiau suvalgyti, ir mažiau energijos gauti, nes mes jos neišnaudosime. Jeigu planuojame lietingą dieną praleisti prie židinio su knyga, suvalgykime mažiau, niekas nesikaups, viskas bus sunaudojama organizmo reakcijoms. Jausimės gerai ir mažiau antsvorio bus, ir mažesni cholesterolių kiekiai, ir tikimybė, kad cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje bus padidėjęs. Jeigu planuojame aktyviai sportuoti, taip, tuomet reikia suvartoti daugiau kalorijų, daugiau maisto.
        Turbūt didžiausią pavojų kelia cholesterolis ir, ko gero, jį sunku „susekti“? Gydytoja, gal galite papasakoti plačiau, kas yra cholesterolis ir kokios jo funkcijos? Ar žmogus galėtų gyventi be cholesterolio?
        Cholesterolis kaip medžiaga yra visiškai nekenksminga mūsų organizmui, jo yra kiekvienoje mūsų organizmo ląstelėje. Tai riebalų molekulė, bet kiekviena ląstelė sintezuoja cholesterolį ir ląstelės apvalkalėlis yra sudarytas, didžiąja dalimi, iš cholesterolio. Dėl šios medžiagos visi gyvi organizmai gali judėti, nes ląstelė geba keisti savo formą. Tai yra naudinga ir būtina mūsų organizmui medžiaga. Kitas dalykas, cholesterolis dalyvauja vitamino D sintezėje, tam tikrų hormonų ir tulžies rūgšties gamyboje, kas padeda mums virškinti ir gerai jaustis,  teisingai sunaudoti maistą.
        Vadinasi, riebalai reikalingi organizmui. Kodėl cholesterolis įsivaizduojamas kaip didelis „baubas“?
        Pati didžiausia blogybė yra riebalų perteklius. Tiek, kiek reikia organizmui cholesterolio, visoms minėtoms funkcijoms užtikrinti ir ląstelių formai palaikyti, pats organizmas pasigamina. Tai, ką mes suvalgome – jau yra perteklius, todėl tai - pavojinga.
        Daug kalbama apie „gerąjį“ ir „blogąjį“ cholesterolį. Gal galėtumėte trumpai pakomentuoti, kuo jie skiriasi? Kokie produktai didina „gerojo“ cholesterolio kiekį, o „blogąjį“ mažina?
        Mažo tankio (MTL) arba „blogasis“ cholesterolis spartina aterosklerozės procesus, kurie sukelia daugumą širdies ir kraujagyslių ligų. Jo mūsų organizme neturėtų būti daug. „Gerasis“ arba didelio tankio (DTL) cholesterolis padeda organizmui mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Jis surenka MTL cholesterolį, nuneša į kepenis ir padeda pašalinti iš organizmo, todėl jei gerojo cholesterolio kiek padidėja, nerimauti neturėtume.
Kalbant apie maisto produktus, pirmiausia reikėtų valgyti daugiau žuvies. Riebiosiose žuvyse yra omega 3 riebiųjų rūgščių, kurios ir  mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir didina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Žalia arbata taip pat didina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Japonijoje atliktas tyrimas, kad 2-3 žaliosios arbatos puodeliai  per dieną, ženkliai, t. y. statistiškai reikšmingai, padidino „gerojo“ cholesterolio kiekį organizme.
        Sakykite, ar galime jausti cholesterolį, kuris kaupiasi ant mūsų kraujagyslių, ar vis tik šie procesai yra visiškai nejuntami, kol neužanka kraujagyslė ir kol mes nepasijuntame blogai?
        Pati didžiausia blogybė, kad mes cholesterolio nejaučiame. Gali būti labai aukšti cholesterolio kiekiai ir  žmogus  gali visiškai nieko nejausti, o kai jau pradedame jausti, tada atsiranda pažeidimai ir toli pažengę pažeidimai. Kraujagyslės užanka, sutrinka kraujo pratekėjimas, tuomet kraujas nenuteka, nenuneša maisto medžiagų, atsiranda audinių ar organų „badas“. Tokiu  atveju žūsta ląstelės ir gali ištikti ir insultas, ir infarktas ar kažkokių kitų organų, pavyzdžiui, inksto infarktas.
        Vadinasi, prieš kovodami su cholesteroliu, turime žinoti jo kiekį kraujyje. Kokius kraujo tyrimus tyrimų reikėtų atlikti?
        Pirmasis tyrimas turėtų būti lipidograma. Bendro cholesterolio kiekio tikrai neužtenka, nes bendras cholesterolis duoda mažai informacijos. Vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką, neužtenka bendro cholesterolio kiekio. Visose rekomendacijose, tiek Amerikos, tiek Europos kardiologų, didžiausias dėmesys yra teikiamas mažo tankio cholesteroliui, dar vadinamam „blogajam“ cholesteroliui, kuris yra apskaičiuojamas atlikus lipidogramos tyrimą. Išmatuojam bendrą cholesterolio kiekį, išmatuojam trigliceridų kiekį, „gerojo“ cholesterolio, t. y. didelio tankio cholesterolio kiekį, ir iš visų yra išskaičiuojamas mažo tankio arba „blogojo“ cholesterolio kiekis. Tai yra pagrindinis rodiklis, kuris leidžia įvertinti riziką išsivysti širdies ir kraujagyslių ligoms.
        Jeigu žmogus vartoja nemažai alkoholio, rūko, nesportuoja, maitinasi greito maisto restoranuose ir panašiai. Ar šitie dalykai padidins ir pagreitins insulto ar miokardo infarkto riziką?
        Šitie dalykai, žinoma, viską spartina, nes ir tabakas, ir alkoholis, ir sėslus  gyvenimas padidina šias problemas. Vienas pacientas po insulto man labai gražiai pasakė: „Matot aš nieko nedariau per savo gyvenimą, kad aš to išvengčiau“. Mes turime suvokti, kad reikia atsisakyti žalingų įpročių arba neleisti jiems atsirasti. Kitas dalykas – sportas. Labai svarbu judėti, kad gautą energiją sunaudotume.
        Bet ar būtina labai aktyviai sportuoti? Galbūt užtektų pasivaikščiojimo, dviračio, paprasto, kasdienio judesio?
        Visiškai užtenka. Amerikos kardiologų asociacija rekomenduoja 30 minučių kasdienės fizinės veiklos. Tai galėtų būti pasivaikščiojimas gryname ore, dviratis, plaukimas, mums malonus sportas ar veikla. Dažnai žmonės turi gretutinių ligų, sąnarių ar kažkokių kitų problemų, dėl kurių labai aktyviai sportuoti negali, tačiau kiekvieną dieną pajudėjus bent 30 minučių, to užtektų. Jei norime svorio numesti, pasigražinti linijas, tada Amerikos kardiologai rekomenduoja judėjimui skirti valandą laiko.
        Mes visur matome reklamas, ypač vaistinėse, kur ne sportas ar sveikas maistas, o aspirinas reklamuojamas kaip širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos būdas. Aspirinas vis tik yra cheminis vaistas. Ar jis tikrai gali padėti, ar jį reikėtų vartoti, o gal tai reikia laikyti reklaminiu triuku?  
        Aspirinas tai toks vaistas, kuris tikrai nedaro įtakos cholesterolio kiekiui kraujyje. Jeigu įvertinus riziką yra nustatoma, kad tam tikri veiksniai, kurie gali skatinti aterosklerozės vystymąsi, tų pačių plokštelių susidarymą, kitų ląstelių, ne tik cholesterolio, gliukozės ar kažkokių baltymų, bet ir trombocitų prilipimą (trombocitas – krešulį formuojanti ląstelė kuri skatina aterosklerozės vystymąsi), tuomet aspirinas yra tas vaistas, kurio mums reikia. Mokslininkų įrodyta, kad aspirinas mažina trombocitų prilipimą, agregaciją vieno su kitu ir mažiną tikimybę, kad trombocitas prilips prie plokštelės.
        Bet šitas vaistas yra parduodamas be recepto. Prisipirkau vaistinėje ir vieną po kitos geriu tabletes. Skrandis neprakiurs, jeigu gersiu per daug tablečių?
        Jeigu gersite ne tas dozes, kurias reikėtų – visko gali būti. Gali atsirasti kraujavimo pavojus. Šitas vaistas, nors ir parduodamas be recepto, turėtų vis tiek būti aptartas su šeimos gydytoju ar kardiologu. Turime laikytis gydytojo rekomendacijų ir jokiu būdų nesavivaliauti.
        Jūsų receptas, kaip kovoti su cholesteroliu?
        Kad išvengtume vaistų, reikia cholesterolio tiesiog neprikaupti: mityba, streso mažinimas, sportas, žalingų įpročių nebuvimas – visi šie dalykai, kartu su reguliariu sveikatos pasitikrinimu padės sumažinti širdies ligų riziką.
gyd Jurate Karpoviene

 

Komentuokite

Komentuokite kaip svečias

0
sąlygomis ir taisyklėmis.

Komentarai

  • Komentarų nerasta